Nuo ko pradėti norint išmokti anglų kalbą savarankiškai?

noriu išmokti anglų kalbos

noriu išmokti anglų kalbosPrieš pradedant savarankiškai mokytis anglų kalbos, pirmiausia reikėtų atsakyti sau į tokį klausimą: ar iš tiesų noriu išmokti anglų kalbos? Jei jūsų atsakymas – neabejotinai taip, tuomet pirmyn! Tačiau jei turite bent menkiausių abejonių, tuomet geriau net nesiimkite šio užsiėmimo arba susigalvokite tikslą, kurio siekiant butų lengviau mokytis.

Pirmas mokymosi būdas

Nuspręskite, kiek laiko galėsite skirti anglų kalbos pamokoms per savaitę. Tą laiką padalinkite į tris dalis. Taigi tris kartus per savaitę mokysitės anglų kalbos. Mokymuisi geriausia pasirinkti dienas su vienodu laiko tarpu tarp užsiėmimų, pavyzdžiui, pirmadienį, trečiadienį, penktadienį. Dienos laiką taip pat suplanuokite tokį, kuris netrukdytų kitiems darbams ir užsiėmimams.

Toliau rekomenduotina susidaryti savaitės užsiėmimų tvarkaraštį ir pasidėti jį matomoje vietoje, pavyzdžiui, priklijuoti prie šaldytuvo virtuvėje. Reikėtų įsisąmoninti, kad perkelti anglų kalbos užsiėmimų ar juos visai nukelti negalima – tai labai svarbūs užsiėmimai, nuo kurių tiesiogiai priklauso jūsų ateitis!

Antras būdas

Reikėtų apsispręsti, per kiek laiko ir kokia apimtimi jums reikia išmokti anglų kalbą, t.y. kokį anglų kalbos lygį norite pasiekti ir per kokį laiko tarpą. Prieš nustatydami laiko intervalą atkreipkite dėmesį į tai, kad norint pasiekti pirmą kalbinį lygį, reikia išklausyti apie šimtą akademinių valandų (arba septyniasdešimt penkių astronominių valandų).

Pavyzdžiui, jei norite vidutiniškai įsisavinti anglų kalbą per šešis mėnesius, jums reikės praeiti pradedančiųjų, pradinį, prieš vidurinį ir vidurinį lygius. Kiekvienam lygiui įsisavinti reikalingos septyniasdešimt penkios valandos, o tai yra trys šimtai valandų visiems šiems lygiams. Pusė metų – tai dvidešimt keturios savaitės. 300:24=12,5 – tiek valandų per savaitę jums reikėtų skirti anglų kalbos mokymuisi norint pasiekti užsibrėžtą tikslą. O tai yra maždaug po pusantros valandos per dieną. Taigi jūsų išsikeltas tikslas yra tikrai realiai pasiekiamas.

Šis mokymosi būdas skirtas tiems, kam skubu ir gyvybiškai svarbu įsisavinti anglų kalbą. Toliau viskas priklauso nuo paties žmogaus. Kiek pastangų ir valios į mokymosi procesą bus įdėta, toks rezultatas ir bus pasiektas.

Kas toliau?

Prisiminkite, kokį nors savo praeitą mokymosi procesą – mokyklą, kolegiją, universitetą ar pan. Taip pat pabandykite prisiminti, kokiu būdu mokantis jūs lengviausiai įsimindavote informaciją. Taip išsiaiškinsite, kokio tipo atmintis pas jus išvystyta labiausiai – vaizdinė, garsinė, emocinė ar loginė.

Jei bet kokią informaciją nesunkiai įsisavinate kai ją matote, tuomet turite vaizdinę atmintį. Garsinės atminties atstovai geriausiai priima tokią informaciją, kuri yra įgarsinta ar pasakyta balsu. Jei lengvai įsidėmite informaciją, remdamiesi kitomis juslėmis (uosle ar lytėjimu), tuomet jūsų atmintis yra emocinė. O žmonės, turintys loginę atmintį, įsisavina informaciją, remdamiesi loginiais ryšiais, skaičiais, grafikais, diagramomis ir pan.

Kaip mokytis vaizdinės atminties atstovams?

Jei turite vaizdinę atmintį (tokių žmonių yra dauguma), tuomet mokantis anglų kalbos jums nuolat reikia užsirašyti naujus žodžius, sugalvoti ir taip pat užsirašyti sakinius su naujais žodžiai, pasibraukti svarbiausią informaciją rašomame tekste ir pan.

Visuomet po ranka turėkite švarų lapą ar užrašus, skirtus užsirašyti sunkiai įsimenamai informacijai. Vaizdinės atminties turėtojams geriausia turėti vaizdinį anglų kalbos žodyną (su paveikslėliais). Žodyne tuos žodžius, kuriuos norite įsiminti, pažymėkite lipniu lapuku su anglišku užrašu. Periodiškai tuos žodžius skaitykite.

Taip pat darykite popierines ar kartonines korteles, kurių vienoje pusėje rašykite žodį lietuviškai, kitoje – jo vertimą į anglų kalbą. Tas korteles taip pat nuolat peržiūrėkite.

O kaip dėl garsinės atminties?

Jei jūsų atmintis garsinė, tuomet jums būtina garsiai skaityti naujus žodžius, kuo daugiau klausyti anglų kalbos pamokų įrašų ar kitokių įrašų anglų kalba, žiūrėti vaizdinę medžiagą ir būtinai garsiai pakartoti tai, ką išgirstate.

Jums naudingiausios yra audio-knygos anglų kalba ir kita audio-medžiaga. Parsisiuntę tokius įrašus į savo telefoną ar iPad‘ą, galite jų klausyti pakeliui į darbą, grįždami namo ar užsiimdami buities darbais.

Ką daryti su emocine atmintimi?

Tiems, kurių labiau išvystyta emocinė atmintis, pakankamai sudėtinga susikoncentruoti ties kuo nors ilgą laiką. Tokie žmonės negali ilgą laiką išbūti vienoje vietoje. Idealiausias pasirinkimas tokiems žmonėms – įvairiausi telefonų, iPhone‘ų, iPad‘ų priedėliai. Šie įrenginiai yra geriausi pagalbininkai mokantis anglų kalbos kasdienėje veikloje – keliaujant, laukiant kavos kavinėje ir pan.

Jei didžiąją dienos dalį praleidžiate namuose, tuomet reikėtų nuolat keisti mokymosi būdą, kad pats mokymasis netaptų nuobodus. Skaitykite naują informaciją (žodžius, taisykles), sugalvokite vis naujus sakinius su tais žodžiais. Ruošdami namų užduotis nuolat sugalvokite ir tarkite naujus žodžių junginius ir sakinius. Taip pat galite klausytis kokių nors audio įrašų anglų kalba ir užsiimti įprasta kasdiene veikla.

Kai stipriau išvystyta loginė atmintis

Turintiems loginę atmintį, pravartu visas anglų kalbos taisykles, kurias reikia išmokti, užsirašyti schematiškai ir atlikti užduotis naudojantis susidaryta schema. Kai mokysitės naujų žodžių, skirstykite juos į skirtingus stulpelius priklausomai nuo bendros jų reikšmės. Pavyzdžiui, jei mokotės naujus žodžius, susijusius su medicinos tema, juos galite suskirstyti į tokias potemes: ligos, simptomai, medicininė įranga ir pan.

Jeigu gerai išmanote gimtosios kalbos ar kokios nors kitos užsienio kalbos gramatiką, ieškokite loginių ryšių tarp panašių skirtingų kalbų taisyklių.

Sėkmės mokantis savarankiškai!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *