Kiekvieno savarankišką gyvenimą pradedančio žmogaus galvoje tam tikru metu kyla klausimų, susijusių su nuosavu būstu. Kai kurie nusprendžia visą gyvenimą nuomotis būstą taip nesusikurdami sau ilgalaikių įsipareigojimų, tačiau kitiems toks būdas nėra patrauklus – išlieka per didelė priklausomybė nuo būsto savininkų ir tam tikras nestabilumas. Iš nuosavo būsto niekas nelieps išsikraustyti, o jį taip pat bus galima tvarkyti kaip tik įsigeidus.Tačiau jaunam žmogui, tik pradėjusiam savo profesinę karjerą būstą iš savo lėšų įsigyti yra praktiškai neįmanoma, todėl tenka kreiptis į banką dėl paskolos būstui gavimo. Tačiau paskola yra ilgalaikis įsipareigojimas, kuriam ryžtis reikėtų apgalvojus daugumą aspektų. Vienas jų – paskolos atidavimo laikas. Paprastai tariant, kuo ilgesnį laiką atidavinėjama paskola, tuo daugiau palūkanų yra sumokama bankui. Tai reiškia, kad pasiskolinta suma galiausiai tampa gerokai mažesne nei ta, kurią išties reikia grąžinti. O juk taip norėtųsi papildomus pinigus išlaikyti savoje kišenėje.
Nuolat gaunant stabilias pajamas koreguoti paskolos atidavimo laiką yra praktiškai neįmanoma. Kalbama apie netikėtus pajamų padidėjimus – pavyzdžiui, atlyginimo pakėlimą, ketvirtinius ar metinius priedus, dovanas iš šeimos narių ar didesnius loterijų laimėjimus. Žinoma, priklausomai nuo to, ar tai yra vienkartinė finansinė injekcija, ar ilgalaikis finansinės padėties pagerėjimas, galima elgtis skirtingai. Gavus vienkartinę pinigų sumą ją galima įnešti į banką ir padengti dalį paskolos nekeičiant mėnesinių įmokų. Taip pat šiuo atveju galima netikėtai gautas lėšas investuoti ir, priklausomai nuo investicinės grąžos, netgi iš to išlošti, jei gaunamų palūkanų norma yra didesnė nei ta, kuria skolinamasi iš banko.
Jei tai yra ilgalaikis finansinės padėties pagerėjimas (atlyginimo pakėlimas), galima padidinti mėnesines įmokas, taip sutrumpinant paskolos atidavimo laikotarpį. Tačiau galima elgtis ir analogiškai vienkartinių pajamų atvejams – lėšas investuoti, taip sukaupiant kur kas didesnį kapitalą ir galiausiai padengiant visą trūkstamą paskolos sumą. Bet kuriuo atveju vartojamoji paskola neturėtų tapti nepakeliama finansine našta. Tačiau jei tą naštą įmanoma palengvinti – taip ir reikėtų padaryti. Žinoma, kai kurie žmonės patys ryžtasi mokėti didesnes įmokas bankui tik todėl, jog nori būti įsipareigoję bankui kuo trumpesnį laiką. Vis tik tai ne visada yra įmanoma, kadangi bankai patys nustato maksimalią įmokos sumą kiekvienu individualiu atveju.