Ką dirba lietuviai Anglijoje?

Lietuviai į Angliją emigruoti ėmė jau seniai, dar prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą. Svaras tuo metu užėmė ypatingai aukštas pozicijas ir lietuviams apsimokėjo dirbti net mažai apmokamus darbus: pavertus svarus litais uždarbis atrodydavo visai neblogai. Tačiau iki 2004 m. Lietuva dar nepriklausė Europos Sąjungai ir visi lietuviai UK buvo nelegalai. Tai reiškė, kad jie galėjo gauti tik neoficialius ir atsitiktinius darbus, nesuteikiančius jokių garantijų. Tokį darbuotoją galėjo bet kada išmesti į gatvę, nesumokėti atlyginimo ar priversti dirbti viršvalandžius. Tai ką gi dirbdavo lietuviai Anglijoje tais gūdžiais nelegalų laikais? Dažniausiai tai būdavo žemės ūkio darbai, nekvalifikuotų darbininkų darbai įvairiose gamyklose, fabrikuose, statybose ir pan. Buvo besiverčiančių ir įstatymais draudžiama veikla – ne kartą plačiai nuskambėjo istorijos apie lietuvius, siaubiančius vietinius ir saviškius, lygiai tokius pat nelegalius imigrantus.

2004 m. gegužės 1-ąją lietuviai emigrantai atsipūtė lengviau: Lietuva įstojo į ES. Tai reiškė, kad įstatymo akyse jie tapo pilnaverčiais darbuotojais, kuriems privalu mokėti pilną atlyginimą, išleisti atostogų, mokėti bedarbio pašalpą, leisti susigrąžinti mokesčius ir t.t. Taip pat nebereikėjo baimintis deportavimo. Tiesa, vakarykščių nelegalų gyvenimo tai akimirksniu nepakeitė. Jiems vis tiek teko grumtis dėl teisių į tai, ką turi kiekvienas anglas. Lietuviai Anglijoje ir toliau dirbo pačios žemiausios kvalifikacijos darbus. Tie, kurie buvo spėję prakusti – įstatymų leistinais arba neleistinais būdais – ėmė steigti įmones. Šios įmonės dažnai būdavo orientuotos į vietinių lietuvių bendruomenę: lietuviško maisto parduotuvės, restoranai ir pan. Atsidarius sienoms į Angliją patraukė nauja laimės ieškotojų banga. Naujieji emigrantai taip pat dažniausiai dirbo žemės ūkyje ir fabrikuose, nors jų tarpe buvo vis daugiau ir daugiau dirbančių ir aukštesnės kvalifikacijos darbus: paslaugų ir aptarnavimo sferoje arba užimančių aukštesnes pareigas tuose pačiuose fabrikuose ar žemės ūkyje. Lietuviai UK netruko užsirekomenduoti kaip darbštūs, nuovokūs ir gana išsilavinę darbuotojai. Netrukus pasirodė gausybė darbo programų, kviečiančių postkomunistinių valstybių medicinos ir slaugos bei švietimo srities darbuotojus dirbti Jungtinėje Karalystėje. Tokie darbuotojai yra ypač aukštos kvalifikacijos, o jų paruošimas Jungtinei Karalystei visiškai nieko nekainuoja. Be to yra mokami mokesčiai UK valdžiai.

Anglija taip pat suviliojo ir jaunesnius Lietuvos piliečius. Į Jungtinę Karalystę ėmė keliauti vis didesni būriai norinčių čia studijuoti ir galbūt vėliau čia padaryti karjerą. Šią bangą ypatingai masino Londonas. Išsvajotasis mokslas Jungtinėje Karalystėje priverčia gerokai pakratyti kišenes, o kur dar pragyvenimo išlaidos… Tad lietuviai studentai taip pat greitai įsiliejo į darbuotojų gretas. Dažniausiai jie dirba studentams įprastus padavėjų, pardavėjų, kambarinių, krovėjų ir panašius darbus. Žinoma yra labai užsispyrusių ir motyvuotų, kurie sugeba gauti ir ne kiekvienam anglui pasiekiamas darbo vietas, tokias kaip gana aukštos pareigybės įvairiose kompanijose arba valstybinėse institucijose. Tikėkimės, tokių bus vis daugiau.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.